paslikas

2 pãslikas, -à adj. (3^b) 1. J.Jabl, Trs, Ukm, Pšl, Lnkv, Dkšt gulintis išsitiesęs, išdrikas: Kai parejo rugius kirtęs, visą dieną pãslikas išgulėjo Užp. Vakar tiek kelio važiavo, šiandie pãslikas guli Grž. Arklys gulėjo pãslikas po ilgos kelionės Rz. Koją iškėlė iš gryčios, tai dabar pãslikas dvi dienas gulės! Skdt. Rytą keliasi anksti, ale parpietę pãslikas tįso Vdžg. Šiandien šokat, trypiat, rytoj paslikì gulėsit Svn. Ritės ritės su pusberniais, dabar guli pãslikas – nuvargo An. Šuo po medžioklės pãslikas guli Vad. Semei gi, sūnus Geros, paslikas po akim karaliaus, jau persileidęs per Jordaną, tarė Ba2Kar19,18. 2. Vb, Lel, Ob, Dl, Pc labai silpnas, leisgyvis, iš silpnumo negalintis atsikelti, pajudėti: Mūsų senelė išgulėjo tris metus paslikà patale Ds. Kaip tvėrė uždegimas, – iš karto pãslikas Ds. Gulėjau paslika daug savaičių I.Simon. Jonui taip galvą sopėjo, kad visą dieną išgulėjo pãslikas Žmt. Nagi aš jį radau pãsliką, visą kruviną Ut. Paslikas ir išblyškęs kaip drobė gulėjo jis savo puikioj lovoj J.Balč. Močia tai paslikà rąžos Slm. Jau iš jo nieko nebus, jau visai paslikas, matyt, jau į šarkų bažnyčią žiūri Bgs. Nebeėda šuo, pãslikas guli Srv. Va, par Baltroką kiaulė paslikà guli Tj. Iš tos karvės nebekas, kad jau guli paslikà Ln. Guli karvė paslikà, ir gana; jau reiks pjaut Klt. Paslikà kiaulė guli, t. y. išsitiesus, apsirgus, pasidėjus kojas ir galvą J.Jabl. Kumeliukas buvo visiškai pãslikas, bet pastaisė Kkl. ║ iš girtumo visai netekęs jėgų, nepajėgiantis atsikelti: Jis taip nusigėrė, kad pãslikas gulėjo Vb. Jis dar iš ryto, atkišinėdamas butelius, taip nusilesė, jog dabar gulėjo daržinėje paslikas A.Vien. Pãslikas guli prigėręs, o ką aš viena padarysiu! Ut.